"Green Legion" išvykos į Čekiją aprašymas: nuo ekskursijos po Prahą iki "Žalgirio" varžybų Nymburge

prieš 6 m. (2013 m. kovo 06 d., trečiadienis, 20:11 val.)

Sezono pradžioje visi laukiame burtų traukimo. Tai netik varžovų sužinojimas, o ir išvykų planavimas. „Žaliasis Legionas“ šią išvyką pradėjo planuoti dar praėjusiais metais. Pagaliau, po ilgo ir sunkaus ruošimosi, po didelių agitacijų, kvietimų, skambučių ir „lipimo ant sąžinės“, šiaip ne taip sukviečiame 24 žmones ir  išvykstame į ilgiausią išvyką autobusu šį sezoną.

Kovo 2 dieną kalendorinis pavasaris jau prasidėjęs. Saulė tirpdo sniegą, visi su gera nuotaika renkasi prie Kauno pilies „IKI“. Kurdami bendrą palaikymą su GWB 319 sektoriuje, nusprendėme, kad laikas ir į tolimas išvykas važinėti kartu, todėl pakviečiame ir juos. Gaila, bet jie neparodo didelio entuziazmo ir kartu vykti panoro tik 3 fanatai. Nepaisant to, kad važiuojančių skaičius nedžiugina, tačiau autobuse daug laisvų vietų, todėl galime patogiai įsitaisyti. Gudruoliai įsitaiso po vieną. Išjudėję  iš mylimo miesto visi šoka į šlepetes ir laisvesnius rūbus. Kelias ilgas, todėl netyla diskusijos ir pokalbiai: gyvenimas autobuse tiesiog verda. Neilgai trukus langai papuošiami šalikais.

 IMG_5384.JPG

(Šalikai)

Laikas nestovi vietoje. Net nepastebime, kaip greitai atsiduriame prie Lietuvos – Lenkijos sienos. Pirmojo sustojimo metu pasveikinamas vienas Legiono narys D., kuriam tik dieną prieš išvyką suėjo 18 metų. Tokia proga, bendru „Green Legion“ narių sutarimu, jubiliatui įteikiama skysta simbolinė dovanėlė, padaroma nuotrauka atminimui ir judame toliau.

IMG_5424.JPG

(Lenkijos kolonėlė)

Prasidėjo ilgiausias kelio ruožas - per visą šalį, bet tuo pačiu ir pats linksmiausas. Dainos skambėjo ne tik autobuse, tačiau ir sustojimų metu. Vieno sustojimo metu keli Legiono nariai išbando savo fizines jėgas tarpusavyje, kitame sustojime tai bando pakartoti, bet didžiausia kliūtis tai padaryti buvo jie patys :) .  Vakarėlis tęsėsi iki Čekijos sienos. Tyla autobuse įsivyravo tik apie 2val nakties. Tik įmigę per mikrofoną išgirstame vairuotojo balsą. Jis teigė, kad laikas keltis, nes greitai atvyksime į Čekijos sostinę. Prahą pasiekėme labai anksti. Mums išlipus mieste, laikrodžiai rodo tik 4 valandą ryto. Žmonių beveik nėra. Tylu. Ramu. Neatspyrėme pagundai užtraukti „Žalgirį“ šlovinančias dainas. Bedainuodami, ėjom apžiūrėti Prahos miesto.

IMG_5480.JPG

(Naktinė Praha)

IMG_5489.JPG

(Bastomės po miestą)

IMG_5497.JPG

(Naktinė Praha2)

Apžiūrinėdami aplinkinius pastatus, leidžiamės žemyn Senaisiais Pilies Laiptais (Old Castle Stairs). Linksminamės, tyrinėdami Prahos naktinį gyvenimą: nusifotografuojame ant įspūdingo ir tik pėstiesiems skirto Čarlio tilto (Charles Bridge), centrinėje aikštėje, prie Rotušės, kur sutinkame ir keletą „Panathinaikos“ fanų. Toliau mus sutinka palydėti dvi sutiktos merginos, kurioms pradėjus eiti link gatvių, kurių mūsų žemėlapiuose nebuvo, nusprendėme, kad jos mus nori paklaidinti ir palinkėję gero vakaro nuėjome savais keliais. Tada iš už vieno kampo išlindo rankutėmis susikibusių vaikinų porelė. Ar įmanoma susilaikyti nepakomentavus, kai pamatai tokį vaizdą? Dar vėliau sutikome kelis tamsiaodžius, pardavinėjančius „gerą nuotaiką“ ir besižvalgančius ar neartėja pareigūnai. Žodžiu, visa vietinė naktinė grietinėlė.

IMG_5572.JPG

(Lipdukai ant stulpo. Kažkur matytas vytis)

IMG_5618.JPG

(Naktinė Praha3)

Nusprendžiame susirasti autobusą, nes kaip bebūtų keista ir Prahoje barai bei parduotuvės naktį nelabai ką turi pasiūlyti. Vienintelė gyva vieta – kebabinė. Deja, eidami toliau sužinome, kad autobusas už miesto ir atvažiuos negreitai. Vienintelis „McDonaldas“ mus priima atsisėsti pailsinti kojas nuo 6h ryto. Užsibūname ten. Pasinaudojame (NE)mokamu tualetu, prausyklomis, papusryčiaujame, atsigeriame kavos. Sulaukę šviesos visi skirstomes skirtingais keliais ir susitariame susitikti vėliau. Vieni apžiūrinėjo miestą, kiti randa vietinį prekybos centrą, kuris visus nudžiugino tuo, jog atsidaryti turėjo už 10 minučių, kad turėtų progą padegustuoti garsiojo čekiško alaus, nes visos kavinės ir kitos valgymo įstaigos turėjo atsidaryti daug vėliau. Taip beslampinėdami šviesoje po vietas, kurias matėme naktį, vėl visi susirenkame ant tamsoje jau lankyto pėsčiųjų tilto. Susėdame kiek kas tilpo ant trijų rastų suoliukų, su gražiu vaizdu į Vltavos upę, kad pailsintume nuvargusias kojas.

IMG_5766.JPG

(Turistaujame po Prahą)

IMG_5760.JPG

(Atokvėpio valandėlė)

Apie 14val. visi renkamės Florenc autobusų stovyje. Kadangi šalia, jau mūsų lankytas „McDonaldas“, kai kurie spėjo dar kartą pavalgyti, dar kiti apsipirkti ar pasigrožėti vieni kitų pirktais suvenyrais: kas magnetukais ant šaldytuvų, kas atvirutėmis, kas kitokiais malonius prisiminimus kelsiančiais niekučiais, o kas apsiribojo tik skystomis lauktuvėmis – kiekvienam pagal poreikius. Taigi, taip stumdami laiką laukėme autobuso ir svarstėme ar spėsime laiku, nes varžybos už valandos. To pasekoje, nedavėme ramybės vairuotojams, kurie, pagal mūsų skaičiavimus turėjo mus pasiimti bent valanda anksčiau.

Pagaliau jų sulaukiame. Nors įspūdžių daug, bet viską trumpam pamirštame ir judam į Nymburgą, pagrindinį kelionės tikslą. Mini instruktažas, kurio metu primenama, kad ne vien turistauti atvažiavome ir pagrindinis mūsų tikslas yra komandos palaikymas. Visi persirengia komandos spalvomis. Užkanda ir kaupiasi varžyboms. Pagaliau Nymburgas... kuris labiau primena reabilitacijos centrą ar senelių prieglaudą. Tylu, ramu, vos vienas kitas žmogelis. Visiška priešingybė chaosui, kuris tvyro Kauno centre ir arenos prieigose, prieš varžybas. Iš autobuso išlipame šalia tvenkinio, kurį reikia apeiti. Susirenkame banerius, vėliavas ir kolegų būgną. Nuskubėję į salę sužinome, kad varžybos vyks kitoje pastato pusėje. Teko eiti apie 1km aplink pastatų kompleksus, kurie, rodos, jau senai nė gyvos dvasios nematė. Kažkuo jie savo architektūra priminė fotografijas iš Sovietų Sąjungos laikų.. Pagaliau radome įėjimą į krepšinio areną. Vidus - kaip kaimo „kulturkė“: visi kemša karbonadus, juodą duoną, dešreles ir raugintus agurkus. Betrūksta muzikos ir būtų galima pradėti diskoteką.

Nors prie salės durų mus pasitinka apsauga, tačiau kažkodėl nieko nežino apie mūsų atvykimą, nors bilietų rezervacija senokai padaryta. Lūkuriuojame aikštelės prieigose, bet tuo metu komanda išbėga apšilinėti ir mes nelabai paisydami apsaugos sujudimo juos pasitinkame dainomis ir taip atkreipiame visos salės bei komandos dėmesį, ypač Kostičiaus. Tribūnoje mūsų jau laukia vienas fanatas, gyvenantis Čekijoje ir krūva turistų, atskridusių su „Žalgiriu“. Mus pamatę, žinoma, dauguma neapsidžiaugia, nes supranta, kad bus užstotas vaizdas su vėliavomis ir neleisime ramiai grožėtis aikštelės vaizdu. Nors ir buvo dalis nepatenkinti, bet bent jau netrukdė palaikymui, o prie paprastesnių skanduočių, kai kurie netgi jungėsi.

IMG_3748.JPG

(Tribūna)

Pasiseka su vietomis. Įsikuriame pirmose eilėse, iškart už komandos suolelio. Palaikyti komandą, būnant taip arti jų, daugeliui dar neteko. Deja, patys čekai tikrai nepasirodo svetingi: pradeda reguliuoti kur stovėti, kur vėliavas kabinti ir t.t. Jau nekalbant apie tai, jog pirmoji mūsų eilė stovėjo „ant praėjimo“ ir nuolat turėjo praleidinėti vietinius alaus mėgėjus. Prasidėjus varžyboms triukšmas salėje nepakeliamas. Iš pradžių pagalvojome, jog esame simfoninio orkestro koncerte, o ne krepšinio varžybos. Cirkas, kurio nesame matę. Čekai sėdi ir groja įvairias melodijas: apie 10 žmonių su būgnais, kiti, kokie 4, pučia dūdas. Nors ir atidavėme visus balsus, palaikymas buvo geras bent jau vaizdine prasme. Keletą kartų ir mūsų tribūnos akis nukreipė šiokie tokie vaizdai: per pertraukas šokančios šokėjos, tikrai neatrodė vienodo „kalibro“ (t.y. sugebėjimų ir gabaritų), o viena visai nesidrovėdama, kol jos kampe laukdavo savo eilės pašokti, savo timpas žemyyyn... Galima ginčytis kieno regėjimas geresnis ar blogesnis, ar kiek ten buvo to nuogumo, bet užpakalio demonstravimas vis tiek nekasdieniškas ir neįprastas iš šokėjų pusės.

IMG_3811.JPG

(Tribūna2)

Pačios varžybos buvo tikrai ne tokios, kokių visi tikėjosi – intriga išliko iki paskutinės minutės. Po atkaklios kovos mes laimėjome, tribūnoje suskamba pergalės dainos. Pamatome buvusį „Žalgirio“ žaidėją ir vieną Eurolygos čempionų - George Zidek. Užkalbiname ir pasikviečiame į sektorių bendrai nuotraukai atminimui. Atsisveikindami paskanduojame jo pavardę, padėkojame ir atsisveikindami palinkime, jog sekantis mūsų susitikimas būtų Kaune.

IMG_3820.JPG

(Su George Zidek)

Po varžybų pabendraujame su vietiniais Erasmus‘o studentais, atvykusiais iš Lietuvos, kurie tribūnoje pasirodo su dūdomis, bet greitai supratę koks tai blogis ir pamatę mūsų užsivedimą, dūdas atiduoda sunaikinimui. Džiaugiamės, kad bent keli žmonės pakeitė požiūrį apie komandos palaikymą. Susirinkę daiktus, vėliavas ir savo rūbus judam į lauką. Vėl keliaujame didžiulį ratą aplink trobelius iki komandos autobuso. Belaukiant komandos, nusprendžiame, kad arenoje, tikriausia tik vienas dušas, nes laukti labai pabosta. Pagaliau pradeda rinktis komanda. Pamatę brolius agituojame prisijungti prie aktyvaus palaikymo ar bent tapti fanklubų nariais, vietoj to, kad veržtųsi į politiką. Prižada, jog baigę karjeras, būtinai apie tai pagalvos. Po jų, kaip visada geros nuotaikos ir nevengiantis paplepėti, pasirodo Mindaugas Kuzminskas. Kol renkasi likę krepšininkai, sutariame su administracija dėl bendros nuotraukos su komanda. Sutiko. Ačiū jiems už tai!

IMG_3829.JPG

(Su "Žalgiriu")

Galbūt, dauguma žmonių ir net kai kurie žalgiriečiai liko labai nustebę, kad į tokias varžybas VTB su Nymburgo „ČEŽ“ atvyko tiek daug fanų iš Kauno, tačiau „GREEN LEGION“ nėra nesvarbių varžybų. Jei turėtume pinigų - būtume visur. Komanda išlydėta ir mes judame autobuso link. Žinome, kad laukia ilga ir varginanti kelionė į Lietuvą. Visi pavargę, bet miegoti neketina nei vienas, nes liko maisto, gėrimų ir vietinės valiutos likučių. Atšvenčiame pergalę, kol, tiesiogine to žodžio prasme, iš nuovargio išlūžinėjame savo vietose. Naktinis grafikas: miegas, sustojimas, miegas, sustojimas ir taip iki Lietuvos. Artėjant Kaunui autobusas po truputį bunda. Namus pasiekiame lygiai taip pat kaip ir išvažiavome – šviečiant saulei. Beveik vieningai nusprendžiame, kad tai viena geriausių išvykų šį sezoną.

Kas keliauja į darbus, kas į mokslus, o kas į lovas. „Žalgirio“ tvarkaraštis įtemptas, kaip ir mūsų. Dėl tokio varžybų grafiko, kai kurie fanatikai žalgiriečius dažniau mato nei savo tėvus. Didelis dėkui važiavusiems.

Šiame aprašyme sudėta tik nedidelė dalis tos istorijos, tų nuotykių ir patyrimų, kurie įvyko beveik dvi paras trukusios kelionės metu. Visų papasakoti, aprašyti ir pademonstruoti nuotraukų pagalba neįmanoma. Norint iš tikrųjų pajusti – reikia pačiam sudalyvauti! Tai nepakartojama ir nepamirštama. Lauksim visų norinčių keliauti kartu jau sekančiose išvykose, o dabar susimatome 319 sektoriuje kovo 7-ąją, 19.00val, kai “Žalgiris” kausis vienose svarbiausių šio sezono rungtynių su Madrido “Real”.

 

© 2013 „Žaliasis Legionas“. Sukūrė: Netas.eu