"Green Death Ultras" išvykos į Uteną aprašymas

prieš 7 m. (2012 m. spalio 04 d., ketvirtadienis, 16:03 val.)

Spalio 2 dieną į GDU organizuojamą įšvyką susirenka 20 žmonių. Paliekame rudenėjantį Kauną ir pajudame link Utenos. Kelyje visi kalbasi, diskutuoja įvairiausiomis temomis ir kelionė neprailgsta. Darom sustojimą Ukmergėje, kelios nuotraukos ir judam toliau. Visi pralinksmėja kai mikroautobuse nuskamba žinia, jog Lietrytis pralaimėjo Astanai 1 tašku. Gera žinia pakelia nuotaiką ir pradedam apšilinėti balsus. Dainos skamba iki pat Utenos. Atvykę judame link arenos dainuodami ir mojuodami vėliavas. Tačiau visų nuotaikas sugadina tai, kad Utenos klubo vadovybė, pažadėjusi mus įleisti į varžybas nemokamai, apgauna, o nusiųsto sąrašo nėra. Vietoje jo kitas sąrašas ir matome kokios mistinės pavardės ten figuruoja. Visi supratome, kur šuo pakastas. Mūsų „kolegos“ padirbėjo. Na, galbūt, mes vieninteliai iš Žalgirio fanų, kurie perkam bilietus į varžybas, nes nemokamais bilietais „kolegos“ nesidalina, bet tai niekada nesutrukdys mums palaikyti savo mylimos komandos.

Ilgai prastovėję prie durų ir apčiupinėti nuo galvos iki kojų pagaliau buvom suleisti į areną. Mes ir vėl pirmi, tad skanduojam savo naują gabalą mylimai komandai. Kiek vėliau atvyksta ir kiti mūsų kolegos. Tribūnos apie 50 galvų. Rankose plazda dvi mojuojamos vėliavos. Visų užsivedimas nuteikia geram komandos palaikymui. Tačiau, mus arenoje pasiekia antra bloga naujiena. Sklinda kalbos, kad Mantas gali iškeliauti į Rusiją. Todėl keletas skanduočių skiriamos Kalniečiui. Trečioji bloga žinia šiandien - Tadas patyrė trauma. Kaip vėliau sužinojome, plyšo dešiniosios kojos priekinis kryžminis raištis. Visą mačą palaikymas buvo neblogas, nors ne visiems užteko energijos iki varžybų pabaigos.

Utenos arena maloniai nustebina. Anksčiau vadinta dūdorių meka dabar tikriausiai bando nusikratyti šitos etiketės. Su tuo ir sveikinam. Kitoje arenos pusėje apie 40 „Raudonųjų velnių“ ir pora mojuojamų vėliavų. Utena įveikta 18 taškų skirtumu ir skamba pergalės daina.

Po varžybų sutinkame komandą. Pirmas sukandęs dantis pasirodo Tadas, deja jam teks pusę metų praleisti be krepšinio. Vėliau pasirodo Mantukas, su kuriuo nuoširdžiai pasikalbam. Kaip jis pats sako, nuo 6 metų pradėjęs žaisti krepšinį 20 metų atidavęs Kaunui ir ir "Žalgiriui" ta proga buvo parduotas. Didelis dėkui jam, bet vis dar tikimės, kad jis dar grįš.

Išvykus komandai traukiam iki artimiausios parduotuvės kur apsiperkam. Pakeliui namo visas blogas šiandienos naujienas nuskalaujam ir pasilinksminam iš širdies. Viduje darosi ankšta, nes dauguma mūsų stovi. Darom sustojimą ir persimetam į lauką, kur siaučiam toliau, užkuriam laužą ir dainuojam kiek balsas leidžia. Vėliau pastebime, kad visa tai vyksta neapšviestos degalinės teritorijoje. Sulipę į autobusą judam į Kauną. Visi pavargę, bet užsivedę net nepastebime, kai pasiekiame savo gimtąjį miestą. Visi broliškai atsisveikiname ir traukiam namo tuščiomis Kauno gatvėmis.

GDU dėkoja visiems keliavusiems. Kitas mūsų susitikimas „Žagirio“ arenoje spalio 11 d. 19 val., Kauno „Žalgiris“- Zagrebo „Cedevita“ (sektorius 314/315).

© 2013 „Žaliasis Legionas“. Sukūrė: Netas.eu