Milano "Emporio Armani" - Kauno "Žalgiris". Išvykos į Milaną aprašymas

prieš 6 m. (2012 m. gruodžio 11 d., antradienis, 09:39 val.)

 Dar vasarą, tik ištraukus Eurolygos burtus, „Green Legion“ nariai  nutarė organizuoti išvyką į mados bei stiliaus sostinę Milaną ir šiame mieste palaikyti geriausią komandą - Kauno „Žalgirį“. Žinant, kad tai bus tolimiausia (bent jau kolkas) sezono išvyka, kelionės planavimas prasidėjo prieš gerus pora mėnesių.

Ir pagaliau, gruodžio 5 dienos pavakary, iš skirtingų Kauno mikro rajonų, geležinkelio stotyje susitinka šeši žaliai – balti. Pasitikrinę ar visi svarbiausi kelionės daiktai nepamiršti, 17:00 pajudame traukiniu Kaunas – Vilnius.  Pasiekę pirmąją kelionės stotelę, trumpam užsukam į vietinę parduotuvę bei, persėdę į kitą traukinuką, judam oro uosto link. Sėkmingai praėję pirmąjį patikros punktą, užsukam į “Duty Free” parduotuvę, kur kainos mus truputį išgąsdina. Kurį laiką pasitarę, nusprendžiam simboliškai apsipirkti, nujausdami, kad Milane vidury nakties tai padaryt bus neįmanoma. Nors mes pilnai pasiruošę, tačiau pigių skrydžių bendrovė nesiruošia laiku atidaryti vartų, dėl ko skrydis vėluoja daugiau nei pusvalandžiu.  Sulipę į lėktuvą visi įsitaisom vienoje eilėje, dėl ko tampa labai patogu ne tik laidyti juokus vieni kitiems, bet ir paragauti, ką geresnio pasiūlė „Duty Free“ :) Linksmai leidžiant laiką, skrydis tikrai neprailgsta ir po gerų dviejų valandų žemai apačioj jau pastebime Bergamo miesto šviesas. Nors oro uoste nusileidžiam jau vėlai vakare, tačiau didelių užstrigimų nepasitaiko. Susitikę su dar vienu fanatu D., atskridusiu iš Londono, greitai surandame autobusą ir judam į madų sostinę. Išlipus tenka truputį paklaidžioti, kol surandam reikiamą gatvę. Nuo Milano autobusų stoties iki hostelio kiek daugiau nei 3 km. Kadangi vietinis laikrodis jau muša vidurnaktį, link hostelio patraukiam pėstute. Eidami Milano gatvėmis pamatome mergaites, stovinčias ant gatvės kampų, kurioms, galbūt, nepasisekė modelio karjera. Mergaitės išvaizdžios, dėl ko mums neapsiverčia liežuvis jas vadinti tarptautiniu žargonu. Nusprendžiam jas pakrikštyti tiesiog “Corner‘inėmis”. Pirmieji kelionės nuotykiai prasidėjo pasiekus hostelį ”Diablo”. Nors ten dirbantis ”babajus“ mus pasitiko su šypsena, tačiau tai tebuvo nuotykio pradžia, kuris tą vakarą tęsėsi apie dvi valandas. Atsirado įvairiausių mokesčių, nakvynės kaina padidėjo dvigubai, o 9 vietų kambario, kuris buvo rezervuotas dar Lietuvoje, kaip paaiškėjo, išviso nėra. Negana to, rezervacija yra atšaukta dėl nesuvokiamų priežasčių, motyvuojant tuo, kad kortelėje, iš kurios buvo padarytas depozitas, nėra pinigų, nors tai visiškai neatitiko tikrovės. Tačiau mes nebūtume lietuviai, nebūtume kauniečiai, jei sutiktumėme su „babajų“ keliamomis sąlygomis. Mūsų derybininkė L. kainą nakčiai vienam asmeniui numuša 4 eurais. Nors nakvynė, nuo pradinės kainos rezervuojant Kaune, padidėjo ~50%, tačiau džiaugiamės pasiekę bent tiek. Gaila, bet susitarimas su hostelio „makleriais“ buvo pasiektas vos vienai nakčiai. Visi eina ilsėtis, nes laiko iki ryto nedaug. Vienas iš mūsų nesutinka su tokia apgavyste ir nusprendžia naktį praleisti šalia pat esančiame parkelyje.  Ryte vėl visi susirenkame hostelio priimamajame ir bandom derėtis dėl kainos jau su kitu “babajumi”. Nors atrodė, kad pagaliau pavyko pasiekt susitarimą (80eu septyniem žmonėm), tačiau staiga veikėjas kainą pakelia iki 120eu. Priminus apie vakar dieną kito „babajaus“ duotus pažadus dėl nuolaidų, jis teikiasi „sumažinti“ kainą iki 110eu. Taip atsiranda dar vienas naujadaras – „diskauntas“, kuris reiškia papildomą susimokėjimą. :) Kito viešbučio ieškoti neturim nei laiko, nei pinigų. Pasitarę nusprendžiam, kad, turbūt, pigesnės nakvynės rasti nepavyks, tad po beveik 2 valandų diskusijų susimokam ir pagaliau judam apžiūrėti centro. Pirmiausiai pamatom nuostabią katedrą, prie kurios padarom foto, vėliau aplankom ir kitus lankytinus objektus bei su gerais įspūdžiais judam hostelio link. Vakarėlis prasideda ir prie mūsų prisijungia GWB vyrukai, kurie taip pat  vienai nakčiai apsistoja “Diablo” hostelyje. Visi žaliai balti juda į parkelį, kur geras keletą valandų diskutuojam ir dalinamės kelionės malonumais. Čia pat „Žalgirio“ šalikais papuošiama parkelio statula, padaromos nuotraukos. Rytas po vakarėlio sunkokas, iš lovų rangomės lėtai, bet po truputį ruošiamės kelionei į Como miestelį bei svarbiausiam kelionės tikslui - komandos palaikymui. Nusipirkę traukinio bilietus ir daug vyno, kuris Italijoje kainuoje apie 1 eurą, važiuojam prie Como miestelio ežero. Pusiaukelėje per langą pamatom pirmąsias krentančias snaiges, o jau išlipus, mus pasitinka tikra žiema. Funikulieriumi užkylam aukštai į kalnus, pasivaikštome, padarom foto. Visų nusivylimui, dėl krentančių snaigių, nuo kalnų nepamatome laukto vaizdo. Po truputį temsta ir visų mintys jau apie artėjančias varžybas, tad pasistiprinę vietiniais kebabais, sulipame į traukinį bei traukiam atgal į Milaną. Pasiekus Milaną, persėdame į metro bei judam link „Mediolanum Forum“ arenos. Areną pasiekiam labai anksti, todėl spėjam pasitikti komandą prie arenos vartų. Žaidėjai labai nustemba tokiu gausiu fanų būriu ir šypsodamiesi juda arenos link. Gavę bilietus mes greit sueinam į areną, išsiaiškinam fanų sektorių bei išsikabinam vėliavas, banerius, kurių net 7 ir vos telpa tribūnoje. Nors išvyka tolima, tačiau fanų skaičius tikrai gausus bei džiugina - net 16 aktyvių fanatų iš trijų fanklubų. Dar Lietuvoje „Green Legion“ bendravo su Italijos lietuvių bendruomėne ir pakvietė palaikyti komandos. Mūsų žinutė pasiekė lietuvius ir jų suvažiavo apie 40. Nors palaikymas be būgno, tačiau be didesnių pauzių ir tikrai pagirtinas. Prie plačiau žinomų skanduočių pasijungdavo visa  tribūna, ypač tai pasijautė varžybų pabaigoje. Pačios varžybos labai sunkios, nervingos. Paskutinėmis minutėmis įtampa didžiulė, tačiau, nuskambėjus finalinei varžybų sirenai, tribūna iš džiaugsmo tiesiog pašėlsta. Komanda mums ilgai ploja, atsidėkodami už palaikymą. Nuotaikos pačios geriausios, tačiau, gaila, bet apsauga neleidžia sutikti komandos ir liepia judėti metro link. Belaukdami metro, pastebim, kad stotelė išdažyta žalia spalva, tad iš paskutinių jėgų visi užtraukiam “Žalioj stotelėje , Žalgirio fanai stringa”. Vėl visi užsivedam ir traukiam pergalės dainas iki pat metro atvažiavimo. Mūsų „tūsas“ neliko nepastebėtas vietinių gyventojų, kurie visa tai filmavo bei palydėjo su šypsenomis veide. Grįžtam į hostelį, kur tik varžybų dieną atskridęs kolega G, jau buvo parūpinęs tinkamą kiekį vyno. Šventėm ilgai ilgai.

Kitą rytą visi, nors ir pavargę, tačiau laimingi, traukiam į oro uostą ir skirtingais reisais skrendam namo. Nepaisant kelių nesusipratimų, kelionė pati geriausia ir visi sutartinai ją įvertiname 10 balų!

© 2013 „Žaliasis Legionas“. Sukūrė: Netas.eu